Naujienos

RŠA ragina nepritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms kurios blogina žmogaus embriono teisinę apsaugą

Šeimos klausimais dirbančios NVO pakartotinai kreipėsi į LR Seimo narius, ragindamos nepritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-879 nuostatoms, kuriomis siūloma:

atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo,
iš įstatymo išbraukti etinę nuostatą, jog pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.

NVO ragina spręsti kūdikio negalinčių susilaukti porų nevaisingumo gydymo organizacines ir finansines problemas būdais, kurie inter alia neblogintų teisinės žmogaus embriono apsaugos Lietuvoje, nekeltų etinių ir moralinių įtampų visuomenėje ir nesukurtų etinės sąžinės prieštaravimo dilemos pagalbinio apvaisinimo procese dalyvaujantiems medikams.

Kreipimęsi pabrėžiama, kad siūlomos įstatymo pataisos iš tikrųjų nesprendžia priežasčių, kodėl Lietuvoje mažai porų naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslauga.

„Specialistų teigimu, tai, kad Lietuvoje kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoja mažas skaičius porų, yra susiję su keletu faktorių. Pirmiausia, pagalbinio apvaisinimo procedūrai reikalingos medicininės indikacijos, kurias atitinka ne visi pacientai, finansuojami tik 2 ciklai, nefinansuojamos paslaugos nesusituokusioms poroms. Tačiau visus šiuos klausimus (išskyrus pastarąjį) galima spręsti keičiant poįstatyminius teisės aktus. Dabar galiojantis įstatymas to padaryti nekliudo, o siūlomos pataisos to nesprendžia“, – rašoma kreipimęsi.

Kreipimąsi pasirašiusios NVO taip pat atkreipia dėmesį, kad nepanaudotų žmogaus embrionų šaldymo prievolės atsisakymas prieštarauja embriono teisinės apsaugos principams, suformuluotiems Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinoje bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

„Europos Sąjungos teisė reikalauja, jog nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga, kuri atsižvelgtų į tai, kad embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač – į žmogaus orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrina taip pat neprilygina embriono daiktui, kuriuo gali būti laisvai disponuojama, pripažįsta, kad embrionui yra reikalinga teisinė apsauga ir kad nacionalinė teisė turi garantuoti pakankamą žmogaus embriono apsaugos lygį, kuris priklauso nuo šalyje įtvirtintos embriono sampratos. Tuo tarpu Lietuvos teisėje yra įtvirtinta nedviprasmiška ir moderniu medicinos mokslu paremta nuostata, jog embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje.“

Kreipimąsi palaikančios NVO siūlo:

Pritarti pateiktam LR Seimo narių pasiūlymui, jog už pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimas būtų kompensuojamas Privalomo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto lėšomis;
Įgyvendinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų donorystės programą (Prenatalinio įvaikinimo programą);
Įsteigti nevaisingumo statistikos registrą, kuriame būtų kaupiami duomenys apie vaiko negalinčias susilaukti poras (tai leistų valstybei turėti realią informaciją apie tai, kiek Lietuvoje yra nevaisingų porų, kiek iš jų galėtų susilaukti vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu) ir jų nevaisingumo priežastis (tai leistų valstybei numatyti tinkamus ir tikslingus problemų sprendimo būdus).

Kadangi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo pro jektu ketinama įteisinti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, inter alia apimančias ir lytinių ląstelių paėmimą, konservavimą ir saugojimą (Projekto 2 straipsnis), NVO siūlo svarstyti galimybę dėl perteklinių embrionų kūrimo kylančias problemas spręsti ne žmogaus embrionų, bet moteriškų lytinių ląstelių (kiaušialąsčių) šaldymo būdu, kurių panaudojimas nesukuria etinių ir moralinių problemų.

Pasak kreipimosi autorių, pataisos yra reikalingos ne tiek nevaisingoms poroms, apdraustoms sveikatos draudimu, kurioms tenka nedaug primokėti už embrionų šaldymą ir saugojimą, bet privačias paslaugas teikiančioms vaisingumo klinikoms, kurioms šis įstatymo reikalavimas išdidina kaštus ir daro jas mažiau konkurencingas globalioje rinkoje. Tačiau žmogaus embriono apsauga negali būti grindžiama vien ekonominiais, merkantiliniais skaičiavimais. Kreipimąsi pasirašiusios NVO ragina dėl verslo interesų neatsisakyti etinių žmogaus embriono teisinės apsaugos aspektų ir rinktis tvaresnius, kreipimęsi siūlomus, kelius spręsti nevaisingumo gydymo organizacines bei finansines problemas.

Kreipimąsi kartu su Rengimo šeimai asociacija pasirašė Laisvos visuomenės institutas, Pasaulio gydytojų federacijos „Už gyvybę“ Lietuvos asociacija, Sąjunga „Vardan šeimos“, asociacija „Už gyvybę“, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija bei Lietuvos tėvų forumas, Ateitininkų federacijos Medicinos studentų ateitininkų korporacija „Gaja“, Asociacija „Šviesos kampelis“, Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacija.

Lytiškumo ugdyme svarbu atskirti grūdus nuo pelų

Rengimo šeimai asociacija kovo 8 d. surengė nuotolinį seminarą „Kaip atskirti grūdus nuo pelų?“, skirtą supažindinti tėvus su Lietuvoje vykdomomis lytiškumo ugdymo programomis, kurios vadovaujasi prigimtine lyties, asmens ir šeimos samprata ir kurių turinys dera su valstybinės Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos (SLURŠ) vertybinėmis nuostatomis.

Seminaro metu prof. dr. Birutė Obelenienė (VDU Šeimos ir santuokos studijų institutas) skaitė pranešimą tema „Lytinis švietimas moters sveikatos ir laisvo informuoto pasirinkimo aspektu“.

Profesorė akcentavo skirtumus tarp lytiškumo ugdymo ir lytinio švietimo programų palankumo moteriai atžvilgiu.

Pagal lytiškumo ugdymą, lytinis potraukis, tai yra generacinė (Homo sapiens rūšies egzistenciją užtikrinanti) galia, kurią būtina išmokti suvaldyti ir integruoti į meilę. Lytiniai santykiai skirti sutuoktinių meilei išreikšti ir prokreacijai. Svarbią vietą tame užima moters vaisingumo pažinimas.

Tuo tarpu lytiniame švietime pagrindinis seksualumo elementas yra skirtas išimtinai malonumui: teigiama, kad potraukio suvaldyti neįmanoma, todėl keliamas tikslas, jog jis būtų saugus, o dėl lytinių santykių tiesiog susitariama.

Skiriasi ir požiūris į nėštumą. Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programose formuojamos teigiamos nuostatos naujos gyvybės užsimezgimo ir nėštumo atžvilgiu , tuo tarpu lytinio švietimo paradigmoje formuojamas neigiamas požiūris į nėštumą. Nėštumas yra nelaimė, kurio priežastimi nurodomas kontracepcijos nenaudojimas ar netinkamas jos naudojimas.

Profesorė atkreipė dėmesį į tai, jog lytiniame švietime, naudojantis socialinio konstruktyvizmo prielaida, kad žmogus gali susikurti norimą tikrovę, pasitelkus kalbą formuojamos naujos vertybės ir normos. Lytinis švietimas naudoja savitą kalbą, pagal kurią jį ir galima lengvai atpažinti. Mėgstami kalbiniai konstruktai arba žodžių junginiai, kurie nedera tarpusavyje, t.y., vienas žodis reiškia pozityviai vertinamus dalykus, o kitas prie jo tarsi ir visai nedera.

Pavyzdžiui, nėštumas dažniausiai susiejamas su negatyvios semantikos žodžiais (nelauktas, netikėtas, neplanuotas, apsauga nuo nėštumo, nėštumo prevencija, nėštumo ir lytiškai plintančių ligų bei ŽIV prevencija). Tuo tarpu, pozityviame kontekste minimas abortas (saugus abortas), bei kitame to paties veiksmo įvardinime, jis siejamas su neabejotinai viena didžiausių mūsų vertybių, sveikata (reprodukcinė sveikata) ir pan.

Kaip akcentavo profesorė, lytinio švietimo kalbinis konstruktas pateikia nėštumą neigiamoje nuostatoje, o abortą – teigiamoje. Šios tendencijos matomos tiek Pasaulio sveikatos organizacijos parengtose Techninėse lytinio švietimo gairėse (nuostatas tikimasi įgyvendinti visame pasaulyje iki 2030 metų), tiek ir analizuotuose lietuviškuose biologijos vadovėliuose.

Prof. B. Obelenienė akcentavo, jog lytinio švietimo programose nekalbama apie pilną moters vaisingumo ciklą ir hormonų poveikį visam organizmui, lytiniams organams, priešingai, jie pristatomi kaip autonomiškos kūno vietos.

Nutylima informacija apie hormoninių kontraceptikų poveikį moterų smegenų veiklai, emocijoms, kraujotakai. Akcentuojant takoskyrą, lytiškumo ugdyme teigiama, jog merginos, moters vaisingumas yra vertybė, kurį reikia pažinti ir saugoti, o lytinis švietimas, pasitelkęs kalbos perkūrimą, formuoja neigiamą požiūrį į vaisingumą, pateikia ribotą informaciją apie kontraceptinių priemonių poveikį.

Tėvų įtraukimas į sprendimų priėmimą yra demokratinės švietimo sistemos bruožas

2021 m. lapkričio 9 d., nuotoliniu būdu vyko tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija „Tėvų įgalinimas švietimo sistemoje”, skirta pasigilinti į triadinę švietimo sistemos prigimtį ir aptarti tėvų lygiavertiško dalyvavimo vaiko ugdymo procese galimybes ir būdus. Konferencijos metu buvo pristatatytas Rengimo šeimai asociacijos sukurtas tėvų įsitraukimo į ugdymo turinio įgyvendinimo organizavimą mokykloje algoritmas.

Konferenciją atidaręs Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas, teisinikas Ramūnas Aušrotas pabrėžė, kad pagal LR Konstitucija už vaiko ugdymą yra atsakingi tėvai ir mokykla. Taigi, jau pamatiniame valstybės dokumente yra numatytas valstybės ir tėvų bendradarbiavimo principas, siekiant suteikti asmenui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Kadangi LR Konstitucija pripažįsta tėvų pirmumo teisę vaiko ugdyme, švietimą dera vadinti vaiko ugdymo, kuris prasideda ir vyksta šeimoje, tąsa mokykloje.

Konferenciją pasveikinusi LR Seimo narė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, prof. hab. dr. Vilija Targamadzė taip pat akcentavo, jog Konstitucijos nuostatos suponuoja, jog tėvai yra strateginiai švietimo sistemos partneriai, ir pabrėžė modernios švietimos sistemos būtinybę įtraukti į sprendimų priėmimą tėvus ir juos vienijančias organizacijas.

Švietimo sistema pagal savo prigimtį yra ne diadinė, grįsta mokytojo ir mokinio santykiu, bet tradinė, kuriame sąveikauja mokykla, mokinys ir tėvai. Apie lygiavertį tėvų dalyvavimą vaiko ugdymo procese ir jo įtaka švietimo kokybei dalinosi VDU Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas, kuris pastebėjo, jog šeimos ir mokyklos partnerystė turi įtakos vaiko akademiniams pasiekimams. Jis dalinosi savo vadovaujamoje mokykloje esančiomis iniciatyvomis, pvz. tėvų parlamentu, kurio funkcija būti informaciniu ryšininku tarp mokykos ir tėvų.

Maltos universiteto profesorius prof. Carmel Borg įvardino, tris argumentus, kodėl tėvų įsitraukimas į vaiko ugymo procesą yra būtinybė: mokslinį, demokratinį ir įtraukties. Pirmiausia, akademiniai tyrimai neginčijamai rodo, kad tėvų įtraukimas į vaiko ugdymo procesą ilgalaikėje perspektyvoje turi teigiamą poveikį vaiko sėkmei gyvenime. Be to, tėvų įtraukimas į švietimos sistemą yra demokratinis veiksmas. Brandžios demokratijos nepasitenkina tik parlamentine veikla, bet ir sudaro galimybę dalyvaujančiąjai demokratijai. Todėl mokykla, kurioje įtraukiami tėvai, yra ta vieta, kur gimsta demokratija. „Mokyklos – tai demokratijos salos”, sakė prelegentas, linkėdamas, kad Lietuvoje jų būtų daugiau. Galiausiai, ten, kur tėvai girdimi, didėja šeimos socioekonominiai gebėjimai ir įtrauktis, o kur negirdimi – jie nyksta.

Lektorius taip pat aptarė skirtingas mokyklos požiūrio į tėvus tipologijas. Deficitiniu požiūriu pasižyminčios ugdymo įstaigos yra linkę laikyti tėvus reikalingus nuolatinės paramos ir pagalbos. Dėl šio požiūrio tėvų reikšmė švietimo srityje yra sumenkinama ir jų galimybės prisidėti prie vaiko ugdymo yra suparaližuojamos. Visai kitaip yra tada, kai tėvai laikomi bendradarbiais. Mokyklos požiūris į tėvus lemia tendenciją: jei į tėvus žiūrima kaip reikalingus globos, jie neįtraukiami, o jei į juos žiūrima kaip į lygiaverčius partnerius – yra linkstama juos įtraukti į švietimo sistemą.

Taip pat prof. Carmel Borg įvardino mokyklos ir tėvų santykio modelius, daugiausia dėmesio skirdamas dviem švytuoklės kraštutinumams. Viename švytuoklės gale yra taip vadinamasis ekspertinis modelis, kai tėvai yra laikomi potencialiai pavojingi švietimo sistemai, todėl turi būti laikomi nuošalyje, kad būtų išlaikoma sąlyginė taika ir stabilumas. Šiame modelyje mokykla (švietimo sistema) priklauso ekspertams, o tėvai yra įtraukiami tik mokyklos administracijos (švietimo funkcionierių) nustatytomis sąlygomis. Kitas kraštutinumas – partnerystės modelis, kai mokytojas (mokykla) yra autoritetas, tačiau nėra autokratas. Tada egzistuoja erdvė švietimo partnerių dialogui ir bendradarbiavimui. „Tėvų įtraukimas – tai būtinybė”, užbaigė profesorius.

Advokatas Robert Clarke pristatė tėvų pirmumo teisės ugdyti vaikus pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus vietą žmogaus teisių apsaugos sistemoje. Ši teisė buvo įrašyta JTO Žmogaus teisių deklaracijoje, kuri vadinama žmogaus teisių konstitucija, nes ji davė pradžią žmogaus teisių sistemai. Nors tarptautinė teisė aiškiai pripažįsta tėvų pirmumo teisę parenkant vaikui ugdymą, daugelio šalių nacionalinėse sistemose yra pastebima šios teisės erozija. Prelegentas pristatė prieštaringą Europos žmogaus teisių teismo praktiką sprendžiant bylas dėl tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus (byloje prieš Turkiją buvo pripažinta tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo religinius įsitikinimus ir neleisti į privalomas islamo pamokas, o byloje prieš Daniją, kurią į teismą padavė tėvai, siekdami, kad jų vaikams nebūtų privaloma valstybinė lytinio švietimo programa, ne). Prelegentas teigė, kad vaiko teisių apsaugos aukso standartu laikomas geriausių vaiko interesų principas neikaip nepadeda tada, kai susikerta tėvų ir valstybės muomonė šiuo klausimu. Jis pabrėžė, kad visgi tai, kas yra geriausia vaikui geriau žino tėvai, negu valstybė.

Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas kalbėjo apie dvi galimybes essančias Lietuvos Švietimo įstatyme, kuriomis naudojantis tėvai gali įsitraukti į švietimo sistemą. Tai tėvų dalyvavimas švietimo planavime ir švietimo kokybės užtikrinime, kurie vyksta per mokyklos savivaldos organą Mokyklos Tarybą. Švietimo įstatymas numato, jog su Mokyklos Taryba yra derinamas mokyklos veiklos ir ugdymo planai. Nors Švietimo įstatymas nenumato tėvų dalyvavimo galimybės mokyklos strateginiame planavime, būtų tikslinga tai numatyti, juo labiau, kad praktikoje kai kur tai vyksta, o be to, tokia nuostata įrašyta ir Geros mokyklos koncepcijoje. Prie švietimo kokybės mokyklos bendruomenė gali prisidėti ir atlikdama švietimo stebėseną, o taip pat su mokyklos bendruomenę pagal įstatymą yra privalu įtraukti į švietimo įstaigos vadovo vertinimo procesą.

Konferencijos metu buvo pristatytas tėvų įsitraukimo į Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai (SLURŠ) programos įgyvendinimą mokykloje algoritmas. Šio algoritmo sukūrimą lėmė praktinis poreikis: 2016 m. patvirtinus šią valstybinę programą nebuvo sukurtas jos įgyvendinimo stebėsenos modelis. Šiuo metu visos Lietuvoje veikiančios lytiškumo ugdymo programos pilnai atitinka SLURŠ. Dalis jų yra visuminio lytinio švietimo programų (CSE – comprehensive sexuality education) vertiniai. Tokių programų keliami tikslai ir turinys (perduotinos žinios ir tam naudojamos priemonės) neatitinka SLURŠ vertybinių nuostatų, jos paprastai neturi rengimo šeimai dalies.

SLURŠ programos įgyvendinimą mokykloje privaloma suderinti su tėvais ar globėjais, tačiau ne visada tai įvyksta, ir dažnai tėvai yra pastatomi prieš faktą, jog jų vaikas turėjo užsiėmimus, apie kuriuos jie nebuvo informuoti. Algoritmas, parengtas remiantis LR Švietimo įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, ir yra skirtas informuoti tėvus apie tai, kaip mokykloje turi būti įgyvendinama valstybinė SLURŠ programa, ir padėti jiems dalyvauti šios programos įgyvendinimo procese.

Algoritmo prieduose pateikiamos su SLURŠ įgyveninimu ir jos kokybės užtikrinimu mokykloje susijusių teisės aktų ištraukos, taip pat pateikiamos tėvų teises švietimo sistemoje reglamentuojančios tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų normos. Algoritmą ir priedus galima rasti Rengimo šeimai asociacijos interneto svetainėje http://www.rengimasseimai.lt/tevu-isitraukimo-i-slurs-igyvendinima-mokykloje-algoritmas/

Algoritmą paruošė Rengimo šeimai asociacija, vienijanti už vaikų lytinį auklėjimą šeimoje atsakingus tėvus, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai srityje dirbančius pedagogus bei šios srities ekspertus, pripažįstančius prigimtinę žmogaus, šeimos ir lytiškumo sampratą. Tai pirmasis asociacijos projektas skirtas tėvų įgalinimui švietimo sistemoje. Ateityje palnuojama atlikti visų Lietuvoje veikiančių lytiškumo ugdymo programų vertinimą, siekiant nustatyti jų atitikimą valstybinei SLURŠ programai ir palankumą tėvams. Jau dabar asociacijos puslapyje www.rengimasseimai.lt galima rasti mokymus, kurie asociacijos ekspertų vertinimu, atitinka Valstybinės SLURŠ programos tikslus ir vertybines nuostatas bei yra draugiški tėvams.

Tėvų įsitraukimo į SLURŠ įgyvendinimą mokykloje algoritmas

Tėvų įsitraukimo į Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai (SLURŠ) programos įgyvendinimą mokykloje algoritmas (toliau – SLURŠ algoritmas) yra skirtas informuoti tėvus apie tai, kaip mokykloje turi būti įgyvendinama Valstybinė Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, ir padėti jiems dalyvauti šiame procese.

Algoritmas yra parengtas remiantis LR Švietimo įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis.

Algoritmas turi du priedus: Priede A pateikiamos su SLURŠ įgyveninimu ir jos kokybės užtikrinimu mokykloje susijusių teisės aktų ištraukos, Priede B pateikiamos tėvų teises švietimo sistemoje reglamentuojančios tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų normos.

Tėvų įsitraukimas į SLURŠ įgyvendinimą mokykloje yra labai svarbus, nes tokiu būdu užtikrinama, jog vaikai:

ugdomi pagal tėvų įsitikinimus ir vertybes (LR Konstitucijos 26 str. 5 d.);
ugdymas atitinka valstybės patvirtintą Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą (SLURŠ);
apsaugomi nuo neigiamą poveikį vystymuisi darančios informacijos ir/ar žalingų socialinių teorijų įtakos (LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str.).

Tėvų įsitraukimo į SLURŠ įgyvendinimą mokykloje pagrindas – programoje numatytas bendradarbiavimo principas:

“Programos įgyvendinimas grindžiamas mokyklos bendruomenės sutarimu ir sutelktu darbu: įvairių ugdymo sričių mokytojų ir kitų ugdymo specialistų bendradarbiavimu, bendromis mokyklos ir šeimos (tėvų, globėjų, rūpintojų) pastangomis

SLURŠ įgyvendinimo būdus ir priemones mokykloje nustato Mokyklos ugdymo planas, kuris derinamas su tėvais per Mokyklos Tarybą

Priedas A

Su SLURŠ įgyveninimu ir jos kokybės užtikrinimu mokykloje susijusių teisės aktų ištraukos

ŠVIETIMO PLANAVIMAS

LR Švietimo įstatymas (1991-06-25 Nr. I-1489)

54 straipsnis. Švietimo planavimas

1. Švietimo planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės švietimo poreikius, nustatyti švietimo politikos vystymosi kryptis, strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir priemones šiems uždaviniams įgyvendinti.<…>

4. Mokykla rengia strateginį planą. Mokyklos tarybos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos) savininko (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) pritarimu mokyklos strateginį planą tvirtina mokyklos vadovas.

5. Mokykla rengia metinį veiklos planą. Mokyklos tarybos pritarimu mokyklos metinį veiklos planą tvirtina mokyklos vadovas.

56 straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai

Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota: <…>

12) <…> kas dveji metai atnaujinti ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtinti bendruosius ugdymo planus;

2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planai (patvirtinti LR ŠSMM 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-688 ).

15. Mokyklos ugdymo planą, kuriame aprašomas mokykloje vykdomų programų per dvejus mokslo metus įgyvendinimas, rengia mokyklos vadovo įsakymu sudaryta darbo grupė. Grupės darbui vadovauja mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininkas) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos) gali pasiūlyti mokyklos ugdymo plano aktualius turinio aspektus, struktūrą ir formą.

16. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, numatoma:<…>

16.5. neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūla ir organizavimas;<…>

16.8. kaip konkrečiose klasėse bus įgyvendinama:<…>

16.8.2. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos programa); <…>

17. Darbo grupė parengia mokyklos ugdymo plano projektą, kuris suderinamas su mokyklos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios.<…>

21. Mokykla pasirenka Sveikatos, prevencinės, Ugdymo karjerai programų įgyvendinimo būdus. Rekomenduojama šioms programoms įgyvendinti skirti papildomą ugdymo laiką, t. y. panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtas pamokas. Programų turinys gali būti integruojamas į konkrečios klasės dalykų turinį; skiriamas papildomas modulis, kurio turinys pritaikytas konkrečios klasės mokiniams; įgyvendinamas per neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kitais mokyklos pasirinktais būdais. Skiriant papildomą pamoką ar modulį programoms įgyvendinti turi būti užtikrinamas programos nuoseklumo įgyvendinimo principas siekiant jose numatytų kompetencijų ugdymo. Mokykla šioms programoms įgyvendinti gali pasirinkti ir kitą įgyvendinimo būdą, pavyzdžiui, projektinę veiklą.

ŠVIETIMO KOKYBĖ

LR Švietimo įstatymas (1991-06-25 Nr. I-1489)

37 straipsnis. Švietimo kokybė

1. Už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Formaliojo švietimo kokybę užtikrina valstybė, neformaliojo švietimo kokybę, įskaitant ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo kokybę, valstybė užtikrina iš dalies. <…>

4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas, švietimo įstaigos vadovai teikia mokyklos bendruomenei ir tarybai svarstyti metų veiklos ataskaitą.

5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, veiklos kokybės įsivertinimo atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą. Profesinio mokymo įstaigos taryba svarsto profesinio mokymo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.

59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas <…>

8.Švietimo įstaigos vadovas:<…>

10) kiekvienais metais valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų metų veiklos ataskaitos struktūrą ir reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;

Priedas B

Tėvų teises švietimo sistemoje reglamentuojančios tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų normos

LR Konstitucijos 26 str. 5 d.

“Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus”

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolas (Paryžius, 1952 03 20), iš dalies pakeistas 11 protokolu (ETS, Nr. 155) 2 str. (Ratifikuota LR Seimo 1995 12 07)

„Valstybė, rūpindamasi švietimu ir mokymu, įsipareigoja gerbti tėvų teisę parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus“.

JTO Vaiko Teisių konvencija (priimta 1989-11-20 Generalinės Asamblėjos 44/25 rezoliucija pagal Trečiojo komiteto pranešimą (A/44/736 ir Corr. 1)

„Pripažindamos, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą…“ Preambulė.

„Tėvams arba, atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi.“ 18 str. 1.

JTO Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (Generalinės Asamblėjos priimta ir paskelbta 1948 m. gruodžio 10 d. rezoliucija 217 A (III)).

„Tėvai turi pirmumo teisę parinkti savo vaikams mokymą.“ 26 str. 3 d.

LR Švietimo įstatymas (1991-06-25 Nr. I-1489)

„Švietimas – kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas. Jis grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų.“

LR Švietimo įstatymo tikslai: „…Perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei… pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą. (3 str. 4 d.)“

LR šeimos stiprinimo įstatymas (2017-10-19 Nr. XIII-700)

2str.3. Šeimos politika– valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir įgyvendinimas, siekiant sudaryti būtinas teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, stiprinančias šeimą, skatinančias jos stabilumą ir visavertį funkcionavimą.

4.Šeimos stiprinimas – kryptinga veikla, kuria siekiama sudaryti teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, skatinančias asmenis sukurti, puoselėti ir išsaugoti darniąšeimą, kaip pirminę ir prigimtinę bendruomenę bei palankiausią vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinką, užtikrinančią Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą.

3str. Šeimos stiprinimo įgyvendinimo principai.

8) tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus – tėvai ir globėjai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu, renkasi jų ugdymo formą pagal savo įsitikinimus, jeigu tai neprieštarauja teisėtiems vaiko interesams;

4 str. Bendrosios šeimos stiprinimo nuostatos

5) kurti šeimai palankią aplinką, apimančią kultūros, švietimo, vaikų ugdymo ir saugumo užtikrinimo, užimtumo, palankios gyvenamosios aplinkos kūrimo, socialinės paramos ir paslaugų, sveikatos sritis, tiesiogiai ar netiesiogiai darančias įtaką šeimai.

Antrasis skirsnis. 5 str.2. Valstybės ir savivaldybių institucijos:

1) švietimo ir kultūros srityje – imasi priemonių padėti šeimai parengti vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, kurti funkcionalią ir darnią šeimą, ugdyti brandžias, dorovingas, savarankiškas, atsakingas, gebančias bendradarbiauti ir kurti savo ir bendruomenės gyvenimą asmenybes;

6 str. Šeimos stiprinimo priemonės:

4) formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, puoselėti šeimos vertybes, jas propaguoti pasitelkus visuomenės informavimo priemones, renginių metu ar kitais būdais;

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (1996-12-19 Nr. VIII-49).

„…Valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama Lietuvos teritorijos vientisumą, kalbą, etninę kultūrą, kultūros savitumą ir papročius, kultūros paveldą ir puoselėdama tradicinę šeimą.

Tautinių mažumų bendrijoms priklausančių piliečių teises puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius gina įstatymai. Tautinės bendrijos yra integrali Lietuvos pilietinės visuomenės dalis.“

Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas (2002-09-10 Nr. IX-1067)

4 straipsnis. Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija

1.Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma tokia viešoji informacija, kuri gali būti žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi.
2.Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ši viešoji informacija: <…>

16) kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata;

Geros mokyklos koncepcija (patvirtinta ŠMM 201512-21 įsakymu Nr. V-1308).

II skyrius 13.9. „…Mokyklos viziją ir strategiją kuria mokyklos darbuotojai, mokiniai ir jų tėvai, vietos bendruomenė ir mokyklos savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas), prisiimama atsakomybė už tikslų įgyvendinimą. Vietos bendruomenė ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) drąsina ir skatina, taip pat išsako reiklią ir argumentuotą kritiką. Ištekliai mokyklai yra

aiškiai numatyti, paskirstyti ir pakankami, kuriama palanki aplinka bendradarbiauti su įvairiais partneriais. Vietos bendruomenė bei mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) domisi ir ieško įvairių paramos ir pagalbos mokyklai galimybių, konsultuoja įvairiais klausimais. Mokykla pasitikima, ji veikia savarankiškai ir teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaito už sutartus veiklos rezultatus.“

Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika teisės į mokslą užtikrinimo klausimu:

Tėvų teisės parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus yra jų išimtinė teisė (Eriksson prieš Švediją (nr. 11373/58, 1989)
Protokolo tekstas nustato konvencijos šalims narėms pozityvią pareigą gerbti tėvų teises (Campbell ir Cosans prieš JK (nr. 7511/76, 1982): „Kaip patvirtina faktai, protokolo 2 straipsnio formulavimo eigoje žodis „atsižvelgti“ buvo pakeistas žodžiu „gerbti“… Pastarasis žodis reiškia daugiau negu vien tik „pripažinti“, ar „atsižvelgti“; pagal savo verbalinę konstrukciją jis nurodo ne tik susilaikymą, bet ir valstybės narės pozityvią pareigą“
Tėvų teisės pagal protokolo 2 str. Apima „ne tik mokymo turinį ir mokymo formą, bet ir visas „funkcijas“, kurias šiuo klausimu yra prisiėmusi valstybė“ (Valsamis prieš Graikiją (nr. 21787/93, 1996), tačiau Valstybė turi atsakomybę suformuluoti mokymo programą (curriculum)
Religiniai ir filosofiniai įsitikinimai apima: a) Žinomos religijos mokymą (Campbell ir Cosans prieš JK ) b)Tam tikrą pažiūrų sistemą (Valsamis prieš Graikiją (nr. 21787/93, 1996): „Terminas „įsitikinimai“ nėra tapatus „nuomonėms“ ar „idėjoms“. Jis pabrėžia tam tikrą nenuginčijamumą, rimtumą, koherentiškumą ir svarbą“