Siekiant atsakyti į klausimą kuri strategija (lytinis švietimas ar lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai) efektyvesnė, siekiant sumažinti lytiškai plintančias ligas ir paauglių nėštumus, galima pasitelkti Švedijos, kuri yra pasaulinė lytinio švietimo lyderė, ir Lenkijos statistinius duomenis. Lenkijos mokyklose įvestas privalomas rengimas šeimai, kurio standartas – abstinencija iki santuokos. Švedijoje – privalomas lytinis švietimas įteisintas nuo 1957 m. Lyginant šių dviejų šalių duomenis, pateiktus Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro, Lundo universiteto ir Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos Europos tinklo bendroje studijoje „Lytinis švietimas Europoje“ akivaizdžiai matyti, jog Švedijos mergaičių paauglių, turėjusių lytinius santykius, procentas yra vienas didžiausių tarp Europos šalių – 30,9 proc., o Lenkijos vienas mažiausių – 9,2 proc. ŽIV infekuotų dalis 1 mln. gyventojų Švedijoje – 43, Lenkijoje – 15,8. Pirmųjų lytinių santykių turėjusių paauglių vidutinis amžius Lenkijoje 17,9, tuo tarpu Švedijoje – 16,4. Paauglių abortų Lenkijoje nėra (draudžiama įstatymu), Švedijoje – 24,4 1000-čiui 15–19 m. amžiaus merginų. Kontracepcijos vartojimo per paskutinius lytinius santykius rodiklis Švedijoje taip pat vienas aukščiausių Europoje – 90,5 proc.
Tarptautinio tyrimo, kurį inicijavo Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninis biuras „Moksleivių su sveikata susijusios elgsenos studijos (Health Behaviour in School-aged children – HBSC), duomenimis, Lenkijoje lytinius santykius turėjusių penkiolikmečių paauglių procentas pats mažiausias iš visų tirtų 35 Europos šalių. Švedija, šia prasme, yra „pirmaujančių“ šalių dešimtuke.
Atliktoje studijoje „Paauglių nėštumams įtaką darantys veiksniai EU šalyse: sisteminė apžvalga“ ( REPROSTAT2) tirta 13-19 metų paauglių lytinė elgsena 25 EU šalyse 1995-2005 m. (išanalizuoti 4444 šaltiniai). Pateiktos tyrimą apibendrinančios išvados sudaro prielaidą abejoti visų tyrimų, teigiančių jog lytinio švietimo, jaunimui palankių paslaugų ir pan. programos daro įtaką lytiškai plintančių ligų ir paauglių nėštumų mažėjimui. Sisteminės apžvalgos išvadose tvirtinama, jog:
- Visuose tikruose šaltiniuose iširusi šeima, nepalankios socioekonominės sąlygos, žemas išsilavinimas buvo tiesiogiai susiję su paauglių nėštumais;
- Daugelis nepalankių sveikatai faktorių tokių kaip rizikinga seksualinė elgsena, alkoholio ar/ir narkotikų vartojimas, rūkymas, buvo susiję su paauglių nėštumais;
- Ryšys tarp lytinės sveikatos žinių, jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų plėtros ir prieinamumo bei mažesnio paauglių nėštumų skaičiaus pateiktas kartu su visišku neaiškumu apie kiekvieno ryšio stiprumą;
- Paslaugų jaunimui didinimas ir jų prieinamumas nemažina paauglių nėštumų. Visuose ryšiuose neaišku kaip įvairūs faktoriai sąveikauja vieni su kitais. Šių studijų aprašomasis pobūdis neleidžia nustatyti nėštumų mažėjimo ir paslaugų prieinamumo priežastingumo.
Kokia strategiją geriau pasirinkti, siekiant sumažinti LPL ir AIDS sergančiųjų skaičių, gali padėti atsakyti Ugandos pavyzdys. Pasaulyje mirusiųjų nuo AIDS skaičius siekia 20 mln., daugiau nei 14 mln. jų mirė Afrikos žemyne, iš jų Ugandoje – 1 mln. Padėtis Ugandoje pasikeitė, kai pirmoji šalies šeima – Ugandos prezidentas Yoweri Musevini ir jo žmona Janet ėmė įgyvendinti ŽIV/AIDS prevencijos programą pavadinimu „ABC“. Ši programa buvo pagrįsta pirmine prevencija – skatino jaunuolius (-es) susilaikyti nuo nesantuokinių lytinių santykių. Organizacijos, kurių veikla grįsta tikėjimu, buvo integralia šios strategijos dalimi ir pagrindinis vaidmuo atiteko abstinencijos ir ištikimybės normų diegimui.
ŽIV infekuotųjų skaičius Ugandoje sumažėjo nuo 30 proc. 1990 m. iki 10 proc. 1998 m. Tuo metu kitose Afrikos šalyse buvo diegiama antrine prevencija grįsta – rizikingo elgesio pasekmių mažinimo strategija, kuri propagavo prezervatyvų naudojimą ir savanorišką konsultavimąsi bei testavimąsi. Autoriai, tyrę ŽIV/AIDS situaciją Afrikoje, teigia, jog didžiausia Ugandos sėkmė, kad programos „ABC“ strategija buvo pradėta anksčiau nei prezervatyvų socialinė rinkodara. Jei Ugandos „ABC“ modelis būtų įdiegtas kitose Afrikos žemyno šalyse, nuo 1996 m. iki šiandien mažiau nei 6 mln. žmonių būtų infekuoti ŽIV ir mažiau nei 4 mln. vaikų nebūtų likę našlaičiais.
Parengta pagal: Andrius Narbekovas et al., Medicina, etika ir teisė apie žmogų iki gimimo. Mokslinė monografija. Kaunas: VDU, 2012.
