Sprendžiant paauglių rizikingos lytinės elgsenos prevencinius klausimus, gana dažnai tiek valstybinėje prevencinėse bei sveikatos stiprinimo programose, tiek mokymo priemonėse sutapatinami du iš esmės skirtingi (grindžiami skirtingais pasaulėžiūriniais principais, siekiantys skirtingų tikslų ir rezultatų) procesai: lytinis švietimas ir lytiškumo ugdymas kartu su rengimu šeimai. Svarbu atsiminti, jog lytinio švietimo programos dažnai yra pristatomos ir kitais pavadinimais: „gyvenimo įgūdžių ugdymas“, „lyčių ir santykių ugdymas“, „sveikos gyvensenos ugdymas“, bet dažniausiai lytinis švietimas mokyklose yra integruojamas į biologijos dalyką.
Sveikatos apsaugos sistemos institucijų parengtose ir įgyvendinamose valstybinėse prevencinėse programose pateikiamos rekomendacijos, kaip švietimo sistema turėtų integruoti paauglių rizikingos lytinės elgsenos pasekmių (LPI, AIDS ir paauglių nėštumo) prevencines priemones į ugdymo procesą mokyklose. Tačiau sveikatos apsaugos sistema, skirtingai nei švietimo, niekada neturėjo ir neturi tikslo ugdyti dorovingą, brandžią asmenybę bei rengti jaunimą šeimai. Švietimo sistemai siūlomos paauglių lytinio švietimo programos, nedera su Švietimo įstatyme numatytais ugdymo tikslais, prieštarauja pagarbos žmogaus gyvybei principams, taip pat gali turėti nepageidaujamą įtaką pagarbių santykių tarp skirtingų lyčių asmenų ugdymui. Todėl labai svarbu išgryninti kas yra lytinis švietimas ir kaip jį atskirti nuo lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programų.
Apibrėžiant kas yra lytinis švietimas, naudingiausia tai daryti per 5 visuminio ugdymo proceso komponentus (būdingus ir lytiškumo ugdymui bei rengimui šeimai): tikslą, turinį, priemones, ugdytojus ir ugdytinius.
Tikslas. Lytinis švietimas nukreiptas ne į lytinio potraukio apvaldymą o į žinių ir informacijos perteikimą, siekiant sumažinti tiesiogines lytinių santykių pasekmes (lytiškai plintančias infekcijas, AIDS/ŽIV ir paauglių nėštumą) bei paskatinti jaunimą vartoti kontracepciją. Bendriausia prasme rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo tikslas yra poreikio su(si)valdyti ugdymas, o lytinio švietimo – poreikio naudoti kontracepciją skatinimas.
Turinys. Lytinio švietimo turinio „kertiniai akmenys“ – reprodukcinė sveikata ir reprodukcinės teisės, „gender“ lyčių teorija. Lytinis švietimas labai glaudžiai susijęs su socialine kontracepcijos rinkodara, tiksliau sakant, yra vienas iš jos keturių elementų „P“ (promotion – propagavimas). Lytinis švietimas tam tikra prasme sudaro sąlygas kontracepcijos socialinei rinkodarai ir užtikrina jos sėkmę.
Priemonės. Lytinio švietimo pagrindinė priemonė – žinios. Skirtingai nei rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programose, gėdos jausmas, kuris paaugliams gali natūraliai kilti lytinio švietimo užsiėmimuose, yra nepageidaujamas ir netgi trukdantis perduoti žinias apie saugius lytinius santykius. Populiariausias metodas, naudojamas lytiniame švietime žinioms perteikti – „bendraamžiai – bendraamžiams“. Jis dar vadinamas „lygių grupėmis“, nes paauglius moko specialiai tam apmokyti jų bendraamžiai. Pastebėta, jog paaugliai patiria mažiau diskomforto, kai su jais kalba jų bendraamžiai. Taip pat, siekiant išvengti diskomforto, vaikams žinios perteikiamos žaidimų forma. Žaidimai sukuria jaukią, žaismingą atmosferą, kuri „įveikia didžiausią lytinio švietimo barjerą – tylą“, natūraliai atsirandančią kalbant su paaugliais apie seksualinius dalykus. Gana populiarūs lytiniame švietime yra ir tokie žaidimai, kurių metu imituojamas nėštumas ar rūpesčiai susilaukus kūdikio. Tik ar tikrai šios priemonės skatina paauglius susilaikyti nuo lytinių santykių? Greičiau tokiomis priemonėmis paskatinamas nenoras turėti vaikų ateityje.
Ugdytojai. Lytiniame švietime svarbiausias vaidmuo tenka atsitiktiniams ar visuomeniniams veikėjams. Labai pageidautina, kad lytinio švietimo procese švietėjų vaidmenį atliktų patys paaugliai – bendraamžiai. Bendraamžių švietėjai, kaip buvo minėta, paprastai yra to paties amžiaus ar truputį vyresni nei apmokoma jaunimo grupė. Šiuo metu Lietuvoje neformaliajame švietime vyrauja nevyriausybinių organizacijų atstovai, o mokyklose daugiausia visuomenės sveikatos specialistai arba biologijos mokytojai.
Ugdytiniai. Lytiniame švietime visi paaugliai priskiriami rizikos grupei. Kiekvienas paauglys a priori yra traktuojamas kaip negalintis suvaldyti savo lytinių galių. Lytinio švietimo turinyje galima rasti perspėjimų, jog geriausiai nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI) apsaugo lytinių santykių neturėjimas. Pavyzdys: „Atsiminkite, kad susilaikymas nuo lytinių santykių ir teisingas prezervatyvų vartojimas yra vieninteliai būdai apsisaugoti ir nuo nepageidaujamo nėštumo ir nuo ŽIV ar kitų LPI“. Tačiau manymas, jog paauglys gali suvokti du iš esmės prieštaraujančius teiginius vienu metu, yra klaidingas. Visai nelogiška tvirtinti vaikams „jog geriausiai nuo LPI apsaugo susilaikymas nuo lytinių santykių, bet jei pradėjote lytiškai santykiauti, naudokite prezervatyvus“, nes antroji informacijos dalis paneigia pirmąją.
Parengta pagal: Andrius Narbekovas et al., Medicina, etika ir teisė apie žmogų iki gimimo. Mokslinė monografija. Kaunas: VDU, 2012.